Izaijo 26

₁Tą dieną Judo šalyje bus giedama giesmė:

„Tvirtas mūsų miestas!

Mūsų apsaugai pastatė jis mūrus ir pylimą!

₂Atverkite vartus! Teįeina teisioji tauta,

kuri lieka ištikima.

₃Nesvyruojantiems duodi ramybę

ir teiki gerovę,

nes jie tavimi pasitiki“.

₄Pasitikėkite VIEŠPAČIU amžiais,

nes VIEŠPATS – amžiais tverianti Uola!

₅Jis nuverčia galiūnus iš aukštybių,

sugriauna saugų miestą,

sulygina su žeme ir paverčia dulkėmis.

₆Jį trypia kojos,

beturčių ir varguolių kojos.

₇Teisiojo takas – be duobių;

teisiajam tu padarai lygų kelią.

₈Taip! Tavo teismų takuose, VIEŠPATIE,

mes laukiame tavęs.

Tavo vardą minėti ir tavo mokymo laikytis –

vienintelis mūsų troškimas.

₉Ilgiuosi tavęs naktimis,

net rytą mano dvasia dėl tavęs budi.

Kai žemėje vyksta tavo teismai,

pasaulio gyventojai pažįsta teisumą.

₁₀Bet nors ir gailestingai elgiamasi su nedorėliu,

teisumo jis neišmoksta

ir dorumo šalyje daro nedorus darbus,

o VIEŠPATIES didybės nemato.

₁₁VIEŠPATIE, tavo ranka pakelta,

bet jie to nemato.

Tesusigėsta, matydami tavo uolumą savo tautai;

ugnis, parengta tavo priešams, juos tepraryja.

₁₂VIEŠPATIE, tu skiri mums gerovę,

nes atlikai dėl mūsų visus mūsų darbus!

₁₃VIEŠPATIE, mūsų Dieve,

kiti valdovai, be tavęs, yra mus valdę,

bet mes vien tavo vardą atmename.

₁₄Jie mirę ir niekuomet neatgis,

jie – šešėliai, ir niekuomet neprisikels,

nes nubaudei juos,

sunaikinai ir bet kokį jų atminimą išdildei.

₁₅Tu padidinai savo tautą, VIEŠPATIE,

pagausinai tautą savo paties šlovei,

į visas puses praplatinai krašto ribas.

₁₆VIEŠPATIE, savo nelaimėje jie ieškojo tavęs

ir šaukė iš skausmo, kai buvo baudžiami.

₁₇Kaip nėščia moteris artėjant gimdymui

iš skausmo raitosi ir šaukia,

tokie ir mes, VIEŠPATIE, buvome prieš tave.

₁₈Mes buvome nėšti ir raitėmės skausmuose,

tačiau pagimdėme vėją,

o išgelbėjimo žemei neatnešėme;

nė vienas negimsta gyventi pasaulyje.

₁₉Tavo mirusieji gyvens, jų kūnai prisikels,

nes tavo rasa – rasa, švytinti šviesa,

todėl ir šešėlių šalis atiduos mirusiuosius.

Pabuskite ir šaukite iš džiaugsmo,

visi, kurie gulite dulkėse!

₂₀Kelkis, mano tauta, eik į savo kambarius

ir užsklęsk paskui save duris.

Valandėlę patūnok, kol praeis pyktis.

₂₁Žiūrėk, VIEŠPATS ateina iš savo būsto

bausti žemės gyventojų už jų kaltes.

Žemė atidengs kraują,

kuris buvo ant jos pralietas,

ir nebeslėps savo užmuštųjų.